Kūryba

Kodėl vilkai, pamatę mėnulį, ūkia

Gyveno būrys vilkų. Vienas atsiskyrė nuo bandos ir medžiotojas jį nušovė. Vargšo siela įstrigo mėnulyje. Kai ateina pilnatis, likę gyvi vilkai žiūrėdami į mėnulį ir staugdami bando prisišaukti saviškį.

Martynas Vizgirda, 6 b

Aš kalbinu

Kalbinu aš žolę
Mūsų kiemo.
Kalbinu aš vėją
Šiaurės ir pietų.

Kalbinu saulutę,
Šviečiančią kas dieną,
Kalbinu boružę
Su vienu tašku.

Klausiu, kaip jiems sekas,
Ar nenuobodu,
Ar nesusipyksta
Dėl jokių niekų.

Atsakymo negaunu,
Bet vis tiek tikiu,
Kad jie mane girdi
Ir jiems įdomu.

Toma Kopicaitė, 4 a kl.

Aš kalbinu rudenėlį

Jau atėjo rudenėlis.
Krenta lapai. Pučia vėjas,
Šiaušia medžių šakeles
Ir vaikučių galveles.

O kai ima smarkiai pūsti,
Negali net atsidusti.
Debesėliai susiraukę
Rudeninį dangų niaukia.

Ei, vaikai, ruduo atėjo!
Daug lietaus ir šalto vėjo.
Paskubėkim į namus,
Kol nepermerkė lietus.

Liutauras Mureika, 4 a kl.