Ne pabaiga

GYVENIMAS TĘSIASI

VARPAS vis dar skamba

„Varpas“ seniai daugeliui tapo ne vien mokykla, kur ateinama pasisemti tik žinių. „Varpas“ – savotiška idėja, vertybinis pamatas iš čia išeinantiems. Po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų mūsų buvę mokiniai vėl ir vėl sugrįžta. Tik dabar jau su savo darbais, projektais, materialine parama ar tiesiog savotiško ilgesio genami… O gal jiems taip gerai galvon ir širdin įstringa mokyklos moto, kuris puošia jos slenkstį: „Aš duodu Tau, kad duotum Tu“.

Mokykla renovuojamaDaug kas naujo. Pirmiausia, mokykla renovuojama. Ir dar. Nuo 2012 metų rugsėjo 1-osios „Varpas“ vis dar vidurinė mokykla, bet gana „prasiplėtusi“: reorganizavus „Aukuro“ pagrindinę mokyklą ir ją prijungus prie „Varpo“, čia pagausėjo ir mokinių, ir mokytojų. Kai pavasarį išleidome paskutiniąją abiturientų kartą, likome pagrindine. Šis statusas mums nelabai tiko, todėl pasivadinome tiesiog „Varpo“ mokykla.

Nauji pirmokėliai

Tiesiog mokykla. Vis dar esame ir nenorime būti kitokie, nors nebeliko XXL dydžio mokinių – vienuoliktokų ir dvyliktokų. Turime ir S, ir M ir XL, bet nesame pagrindinė, esame tiesiog Šakių „VARPO“ mokykla. Ir tuo džiaugiamės. Gyvename 25-ųjų metų ritmu: tęsiame senąsias tradicijas, kuriame naujas: Karjeros dienos, Gerumo ir Padėkos šventės, popierinių lėktuvėlių skraidinimo varžybos, Tolerancijos savaitė, savaitė „Be patyčių“. Vaidiname, šokame, dainuojame, sportuojame ir mokomės drauge.

Vaidiname kartu

Metai brandina, moko kantrybės, būna, kad ir nostalgiją pašaukia, sentimentus sukrutina. „Čia viskas šviesu… Mokyklos sienos, mokytojų ir mokinių veidai, mokykloje norime žvelgti į viską šviesiomis spalvomis“, – kalba šiųmečiai varpiečiai. Buvusieji priduria: „Čia sutikome draugus, patyrėme pirmąsias nesėkmes, laimės akimirkas, meilę. Susipažinome su atsakomybės jausmu, pagarba kitam. Išmokome ne tik skaičiuoti, rašyti ir skaityti, bet ir gyventi. Palietėme šokį, muziką, teatrą, dailę, mokslą. Mokyklos gimtadienis „Grand balius“, teatrų šventė „Scenos pavasaris“, Šokame kartuMeno ir Amatų dienos, dramos studija, liaudiškų šokių grupė „Pynė“, vokaliniai ansambliai  – visa tai susideda į vieną žodį KULTŪRA. Būtent jos ir išmokome „Varpo“ mokykloje. O kur dar įvairiausi etnokultūros, technologijų, lipdybos,  sporto būreliai ir pastarųjų aukso bei sidabro medaliai Lietuvos mokinių varžybose.“

Paskutiniosios „Varpo“ kartos dvyliktokai mokytojams rašo: „Na tai kas, kad iš mūsų niekados neišaugs čiurlioniai, van gogai ar mocartai, bet mes stengsimės nepadaryti Jums gėdos, nes JŪS, dalindami save mokiniams, apgaubdami meile ir rūpesčiu, neleisdami palūžti padarius klaidą, auginate žmones, mokančius būti savimi. Ačiū Tau, brangi mokykla, kad leidai su tavimi kartu praleisti gražiausius gyvenimo metus – vaikystę, paauglystę, įžengti į jaunystę“.

Mokyklos gimtadienis eina už parankės su Dramos studija – jos vienmetės, tačiau dramistai 25-ąjį gimtadienį švenčia anksčiau, „Scenos pavasario“ šurmulyje. „Puikiai atsimenu tą dieną, kai nedrąsiai įžengiau į „Varpo“, vis dar vidurinės mokyklos, aktų salę, kur  vyko mokyklos 21-ojo gimtadienio repeticijos. Tada buvau nedrąsus, nepasitikintis savimi ir savo sugebėjimais. Vis dėlto tikėjau, jog Dramos studija man padės atskleisti save. Ir ką gi: čia aš tapau tokiu žmogumi, kokiu bijojau būti, – drąsiu, pasitikinčiu savimi, atviru bei, manau, nesuklysiu sakydamas, įdomiu jaunuoliu, kuris atrado save, atrado įkvėpimą kurti, svajoti, tikėti ir gyventi. Ačiū mokytojai Vilijai bei „Varpo“ mokyklai už Dramos studiją, kuri apšvietė bei paįvairino ne tik mano, bet ir gausybės kitų mokinių gyvenimus. (Tautvydas Šlapikas, 4f gimnazistas)

„Jau keleri metai lankome liaudiškų šokių grupę „Pynė“. Per tuos metus išmokome labai daug šokių, susiradome daugybę draugų iš kitų kolektyvų. Koncertai, repeticijos jau ilgai nepaleidžia mūsų ir nė už ką jų neišsižadėtume, nes labai mylime šokį, sceną, žiūrovų palaikymą, šypsenas, o ypač savo vadovę Vitaliją. Su „Pyne“ laikas nestovi vietoje – jis tiesiog lekia… Visam gyvenimui liks įspūdžiai iš didingų Dainų ir šokių švenčių, kur jauti visos Lietuvos palaikymą, festivalių ir švenčių šalyje ir užsienyje. Prisiminimai iš kelionių po Lenkiją, Turkiją, Slovakiją visada žadins norą pamatyti kitas šalis ir garsinti savąją. Ačiū „Pynei“ už puikiai ir prasmingai leidžiamą laiką! (Smiltė Subačiūtė, Simona Čereškevičiūtė).